O jūs pamatytumėt mane dbr, o jūs būtumėt prieš pusvalanduką buvę mano kambaryje. tada tikriausiai manęs čia nebūtų, nes aš jau būčiau  pakeliui į ligoninę, nes skambintumėt 112 ar kokiu ten numeriuku. 
gyvenimas toks, kad VISKAS ARBA NIEKO. klykiu, strakalioju ir spirgiu iš džiaugsmo.
ir nežinau kur save padėt .
prieš kažkiek laiko (tiek,kad jau pamiršau) registravausi į atranką "Lietuvos studentai Lietuvai". Projektas startuoja jau pirmadienį. Atsakymo jokio nesulaukiau, tad ramiai (nuliūdusiai) planavausi savą gyvenimėlį. ir štai - šiandien 21:49:26 suskambęs telefonas byloja,kad  pirmadienį 7,30 aš turiu būti Karo Akademijoje. Aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
NORIU NORIU IR DAR KARTĄ NORIU!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Bet dabar leidžiuos ant žemės ir galvoju apie kitą savaitę. 
Nuo pirmadienio turiu eiti į darbą. antradienį paskutinis egzaminas. Trečiadienį susitikimas su vadove ir baigiamojo atidavimas.
Beviltiška situacija. noriu verkti. bet kariai neverkia. aš bandysiu susisukti. AŠ GALIU.

Ryt egzas. Reikia dar pusę medžiagos išmokt. Kaip galima įkišti ką nors į tokią įsiaudrinusią smegeninę? Rytojau, ateik greičiau. Nuo pat ryto pradėsiu veikti.