Nesiskundžiu monotonija. Kaip diena, taip naujiena. Ar kaip ten? Pastebėjau, kad dažnai dairausi į skrydžių kainas. Kažką noriu keist. Ką? Keisk vyrą arba šukuoseną, -sako. Vyro nėr, tai šukuoseną reikia, matyt, kad aprimčiau :). 

Prieš išeigiadienius turėjau progą su keliais kolegaičiais daugiau pabendraut. Vykome į objektą drauge, tai pastebėjau,kad plepus aš žmogus. 
O šnd po univero, paskui po teisinės konsultacijos atskridau į darbą. Vos pravėrus kabineto duris, pamačiau kolegų veiduose šypsenas. Ir kažkaip atrodo,kad jų mintyse šmėstelėjo " Sudie, ramybe". Man labai keista, kai keli žmoniai sėdi bendram  kabinete, o ten vyrauja tyla. Mane tai baugina. Todėl vis pareplikuoju savo  "sugebėjimus" bedirbant , pakalbu apie orą, paniūnioju ką nors, ar šiaip  ką nors paporinu. Kartais atsako jie man, o karais tik šypsosi...

Ir dar, reikia liautis pildyt visokias "dalyvavimo" anketas. Nėr laiko. 

Šiandien mačiau reklamėlę  su kažkokia tokia  mintim : " Galiu ir galėčiau skiria trys raidės" . Užskaitau :)