Dališkai žvėriška ir nedališkai nežvėriška kasdienybė

Arelio taxi

Tue, 13 May 2008 12:27:35 GMT

nenorėčiau apšmeižti taxi firmos, nes neesu tikra ar gerai pamenu tikslų pavadinimą. Tačiau jis buvo iš dviejų žodžių junginio, kurio pirmasis - ERELIS.....
Trumpai:
šeštadienį 3.30 val niekaip nepavykus išsikviesti taxi, skambinau numeriais ant pravažiuojančių įvairių firmų taxi. Pavyko išsikviesti juodą VW SHARAN. Kaip ir ant kitų taxų, geltonai užrašyta +37067285327. Pirmieji įtarimai jau po iškvietimo buvo, dar didesni važiuojant ...bet galiausiai su drauge išlipusios iš mašinos namolio traukėm bėgte.
"Dovanų" gavom po "vizitinę", su paguoda, kad kitą kartą bus pigiau, kai šį sykį 1km kaina atsiėjo 3,5lt.

Aišku nelogiška, skambinti mobiliu. Jis taksistas, kuris dirba sau... bet ką daryt? kai vidury nakties stovi mieste ir nori namučio?

Moralas: nėr ko naktinėt, arba pačiam ratuotam būt...

Dališku ritmu ;)

Sun, 11 May 2008 19:23:06 GMT

Nors tik viena diena poilsiui, nors akiai kaip pas triušiuką paraudę, nors miegelio trūkumas, imi žmogus ir nesivartai pataluose, o sudalyvauji veiksmelyje.
bejudant rumbos, salsos, chachos ritmu pyksti ant savęs, kad toks sumeškėjęs esi, paskui atsipalaiduoji ir pasiduoti vedančiąjam, kuriam kažkaip stebuklingai pavyksta tą meškiškumą išvaikyti :).

Pažadėjau neberegistruotis niekur, bet šiandien atradau bėgimą į Europą 2008 ..Laikausi, nesiregistruoju :).

Gegužės 17ą dieną "Neries regata 2008" . Baiginėju spalvint atributiką :). Tai pasiruošime liks gerą orą užsakyti.

plepalai

Tue, 06 May 2008 20:17:13 GMT

Nesiskundžiu monotonija. Kaip diena, taip naujiena. Ar kaip ten? Pastebėjau, kad dažnai dairausi į skrydžių kainas. Kažką noriu keist. Ką? Keisk vyrą arba šukuoseną, -sako. Vyro nėr, tai šukuoseną reikia, matyt, kad aprimčiau :).

Prieš išeigiadienius turėjau progą su keliais kolegaičiais daugiau pabendraut. Vykome į objektą drauge, tai pastebėjau,kad plepus aš žmogus.
O šnd po univero, paskui po teisinės konsultacijos atskridau į darbą. Vos pravėrus kabineto duris, pamačiau kolegų veiduose šypsenas. Ir kažkaip atrodo,kad jų mintyse šmėstelėjo " Sudie, ramybe". Man labai keista, kai keli žmoniai sėdi bendram kabinete, o ten vyrauja tyla. Mane tai baugina. Todėl vis pareplikuoju savo "sugebėjimus" bedirbant , pakalbu apie orą, paniūnioju ką nors, ar šiaip ką nors paporinu. Kartais atsako jie man, o karais tik šypsosi...

Ir dar, reikia liautis pildyt visokias "dalyvavimo" anketas. Nėr laiko.

Šiandien mačiau reklamėlę su kažkokia tokia mintim : " Galiu ir galėčiau skiria trys raidės" . Užskaitau :)

aš buvau KARYS...

Thu, 24 Apr 2008 23:49:08 GMT

Nelikau "potarnybiniam" ir lygiai taip pat nepamiršau kaip LJ prisiloginti. Bet gi tas laikas. Tas beprotiškai lekiantis laikas!!!!
Daug manyje visko prisikaupę. Truputį laukiau kol emocijos apsigulės, kad galėčiau pateikti ataskaitėlę, bet ilgai laukti nevalia. Nežinau kaip man pavyks pasipasakoti, tačiau pabandysiu apžvelgti man labai patikusias, padėjusias ir taip laiku atbėgusias dieneles LKA.

sekmadienis
Kraunuos kuprinę. Dar ir dar kartą sutikrinu ar turiu viską, kas nurodyta dalyvių sąraše. Viskas vietoje. Kažkoks neramumas galvoje. Užsiimu veikla, tokia kaip gėlių laistymas, lentynų tvarkymas, nuorodos kambariokėms (nunešti knygas į biblioteką..). Juk tik savaitei išvykstu ir tik vos už kelių sustojimų nuo Saulėtekio, o jausmas toks, kad išnyskiu ilgam. Vis gi, ilgai svajojau apie kariūno gyvenimą, apie garsų riksmą "KUOPA KELT!", apie uniformą, apie griežtą tvarką, apie rikiuotę ir rytais giedamą Tautišką giesmę. Ir štai visa tai jau nuo rytojaus. Ir tik savaitei.... Knibžda manyje kažkas, kad greičiau ateitų rytojus!!! Vargšės kambariokės. Priverstos klausytis fantazijų ir spėlionių apie kvailį eilinį Dalią, kuris viską maišo, kuris visada paskutinis, kuris pasimetęs ir kuris gauna daug nuobaudų. Jos turi klausytis mano spėlionių apie užduočių sunkumą, apie kitų universitetų studentų chrakterius, apie diskusijas. Bet gana, juk reikia numigti, savaitė nebus lengva. surinku kambaryje "KUOPA MIEGAS", kambariokės teatsidūsta ir ištaria "sėkmės tau vaike, ten!" . Atsakau "Geros savaitės, mergaitės, laukite pargrįžtančios"...

pirmadienis
jeeee!!! Rytas :). Miegotos vos kelios valandos. Jaudulio nebėra. Energijos yra. Iškeliauju.
6.45 kylu kalniuku link LKA. Priekyje kulniuoja trejetas mergičkų, nešinos krepšiais. Iš už nugaros vaikinas klausia praeivio kur čia ta Karo Akademija... Veiksmelis vyksta. Liaudis renkasi. išsišiepus žygiuoju prie PP.
Būrelis jau laukia. pasimojuoju, pasilabinu ir susiradus žemės lopinėlį laukiu drauge. Pažįstamų veidų nematyti. Stebiu aplinkinius. Iš šnektos matyti, kad sugužėjo visa Lietuva (Marijampooolė, Utena, Kaunasas, vKlaipėėda...). Stebiu būsimus kolegas. Vienišių nematyti. Bent po du draugus atvyko, o ir šiaip kai kurie iš kitų "dalyvinimų" pažįstami.
Nieko, neprapulsiu ;). Pakišu "pitaką" šalia stovintiems vaikinukams, prisitatau. bendrausim :).
7.00 ateina organizatoriai ir pradeda mūsų registraciją. kelias minutes palaukę vėluojančių įžengiam į Akademijos teritoriją. Ate , kasdienisgyvenimėli!

dra ta ta ta ta, pykšt pykš pykšt!!!! Pasala. tūpiat, mieli studentai, ir žingsniuojat pirmyn!!!! Girdit??!!!! Tūpiat !!!!!
Smaguma :) . Tūpiu ir kaukšėdama kulniukais bei vilkdama savo krepšį išsišiepus žingsniuoju kitų "žąsiukų" būry. paskui bėgam, paskui vėl tūpiam, paskui bėgam ir vėl tūpiam.... ai ai ai, pakirto kojas, ai ai ai nuskaudo rankas nuo sunkaus krepšio. Bet gi aš galiu. ir dar gerklę peršti nuo šalto rytinio oro. kas čia per bobiški padejavimai? Pamiršai kur atėjai? aš galiu ! Apmelavau: kojų neskauda, krepšys lengvas, vėjas smagiai plaukus kedena. :)
Pasisekė, gerieji kariai išvadavo vargšus studentus iš pasalos. Priešas nugalėtas, dabar mes priklausome kariūnams, kurie ir rūpinsis mumis visą savaitę.

Pirmoji rikiuotė kuopoje. Oi kiek margų sakalų. oi .... klausom ausytes ištempę. Renginyje dalyvauja 49 studentai iš įvairių universitetų ir kolegijų. Visi mes - viena kuopa. Kuopoje du būriai (1as ir 2as) bei kiekvienam būry po du skyrius ( po 1ą ir po 2ą). man tenka gražus derinys - II būrys II skyrius. Tada mums prisistato vadai ( kuopos vadas, kuopos vado pavaduotojas, kuopininkas, būrio vadai, būrininkai, skyrinkai). Reikia įsidėmėti kažkaip juos visus. ką čia įsidėmėti, išmokti kiekvieno "pareigas" bei pavardę.
Sekantis žingsnis - aprėdėliai. Eilute susirikiavę laukiamia uniformos. Komplektukas toks : "kitelis", marškiniai (?),kelnės, kepuraitė, kerzai, batų raišteliai.
na, ne visiems taip sekės kaip man. kažkam tinkamo dydžio batų nepavyko rasti ( tas kažkas su tokioms kojaitėm buvo kaip dydis 36 ar 48), kažkam sagos išplyšę, kažkam kelnės per siauros, kažkam rankovės per ilgos.
kelios minutės įsikūrimui naujajam kambaryje ir persirengimui. Kambarys aštuonvietis. Turėsiu daug sugyventinių :).
Pasipuošiu uniforma. Priartėju prie veidrodžio. Pakraipau ūsą, ir pasakau, kad visiškai neseksualu. Naujosios kambariokės palydi keistais žvilgsniais.
Laiko pažindinimuisi nerasta, nes jau pirmasis šaukimas skamba "KUOPA RIKIUOT!!!!". Lekiam. Rikiuojamės. Stojam ne pagal ūgį. Stumdomės. Kikenam.. ir pan. "KALBAS RIKIUOTĖJA PALIKT!!!!", "ŽODŽIŲ JUNGINIUS: ATSIPRAŠAU, GALIMA, PRAŠAU.. PAMIRŠT"....

Nežinau kas man yra, bet nesąmoningai ima juokas. Žiūriu aš į rimtą būrio vado veidą ir šypsausi. Civiliam gyvenime neesu tas žmogus, kur išsišiepęs dažnai būna, o čia šyspausi ir šypsausi. ir vėl šypsausi. jis "barasi", o aš šyspausi. gal tiesiog gera, tai ir šypsausi.
Mokomės rikiuotėje elgtis, mokomės kreipinukų, tokių kaip "TAMSTA, BŪRIO VADE xxxx...., LEISKITE KREIPTIS" ...

Sveikinimo žodį taria Krašto apsaugos ministras J. Olekas bei Akademijos viršininkas plk. A. Balčiūnas. Studentai supažindinami su kariūnų dienotvarke bei taisyklėmis.

Ginkluotės paroda. Čia jau atsiranda pirmosios mintys ir pasvarstymai apie tai kodėl mane traukia kariuomenė. Paimu kokį M16 į rankas ir jaučiu koks gi iš manęs karys iš tiesų. Pirmiausia man įdomu kiek tas "žaisliukas" sveria, tada kokioje šalyje pagaminta, kiek tokių ginklų yra Lietuvoje, kiek kainuoja, tada koks kulkos greitis, kiek šovinių telpa į dėtuvę, koks taikymo nuotolis...
taip vis prie kito ir kito ginklo einu. Viena aišku....tai ne man... vieną ar du kartus paliesti, pamatyti ir sužinoti - nieko, na, bet tai negalėtų būti mano kasdienybe.

Pietūs. (ogo kiek maistelio jie gauna!)

Seminaras "Pileitiškumo problemos šiuolaikinėje visuomenėje" . Tikrai įdomu. Labai patiko aktyvus studentų dalyvavimas diskusioje. Tiek skirtingų (tokių teigiamų) nuomonių ir asmenybių vienoje vietoje seniai neregėjau.
Dar kartą džiaugiuosi, kad aš esu čia , kad dalyvauju šitame projekte ir , kad taip nerealiai leidžiu laiką.
Pilietiškumo probelmų mūsų kuopoje nėra :). Tris kartus valio- LIETUVOS studentams LIETUVAI!!!!

vakarienė (ogo kiek maistelio jie gauna!)

susipažinimo vakaras. pagaliau šiek tiek laisviau. Gediminkė valdo :). mūsų daugiausia. Trumpi prisistatymai, truputis bendravimo, juokelių ir keliaujam ruoštis miegui.

22.00 KUOPA MIEGAS!!!! Na ir vėl kikenam su mergaitėm po anklodėmis palindusios. nevalia, nes užčiups vadai, gausim nuobaudų.Kur čia ims tas miegas, kai tokia ilga diena buvo? Ir fiziškai nesunki ir kerzai patogūs ir apie civilizaciją pamiršau pagalvoti. Aš čia ,ir aš išsijungus nuo savo kasdienybės. sakyčiau puiki pirmoji atostogų diena.
labos

antradienis
6.00 KUOPA KELT!!!! turim lygiai 8min lovos paklojimui, apsirengimui, wc, prausimuisi ir laisvalaikiui :). tada rikiuojamės ir " viens du trys, viens du trys" žygiuojam į stadijoną mankštelės daryt.
Po pusryčių atsiskiriam nuo pirmo būrio ir gyvenam pagal savo dienotvarkę.
Ginklinėje gauname po draugą AK -4. Nu jooooooooooo, ne iš plunksnų nukaltas anas. o rikiuotėje reikia nešti viena ranka. Ginklą tenka prižiūrėti ir negalima nei sekundei paleisti iš akių. taip taip...net ten kur karaliai pėsti vaikšto tenka neštis ir naująjį draugelį.
Pora valandų teorinė pažintis su AK-4. (paskirtis, kovinės savybės, dalinis išardimas, surinikimas, ruošimasis šaudymui).
Hmmm..visai ne siemkių spjaudymas čia tas dalis greit surinkt, na bet regis išmokau.

Kita dalis - šaudymo treniruotė. Ach , pavargau jau :(. skauda rankeles nuo draugelio. o ir tas pozicijas (šaudymas gulint, šaudymas priklaupus, šaudymas atsisėdus, šaudymas stovint) ypatingai išvargino. Labiausiai patiko gulint šaudyti, bet gulėjimo poziciją užimti nepatiko. Jau ,matau, kad fiziškai esu labai silpna. Ypatingai reikia treniruoti rankas, nes atsipaudimai ir ginklo tampymas baigia mane įveikti.

Pietūs ( jie valgo daug ir skaniai ir aišku greit :) )

Karo topografija. Irgi liuks. Draugelis paliktas saugykloje ilsėtis. jėėėė. Šiek tiek keista be jo, tarytum kokios kūno dalies trūksta :). na, topografija tai ne nendrių filtro vietos parinkimas Džonavos apylinkėse , bet įkandama ir įdomi.

Ką? pailsėjom žemėlapius nagrinėdami ir mastelius skaičiuodami, galime pajudėti.

Kovinė savigyna. Kai apšilimui skiriama 1val, tai jau širdis tabaluojasi pagalvojus apie pratimus. Bet išgyvenau :). Nors didžiąją pratimų dalį voliojaus kaip koks pagrandukas, arba net iš vis neišdrįsau ant galvos pastovėt ,laikas prabėgo gerai, ir po aktyvios treniruotės jaučiausi šiek tiek atsigavus ir nesuklysiu sakydama, kad -pailsėjus.

Kelios minutės dušams ir turime lėkti į varžybas tarp būrių.

KUMŠTIS BUVO KUMŠTIS BUS, KUMŠTIS NUGALI VISUS!!!! va, taip skandavome žaidynių metu. Aktyvi kova virė. Nors nugalėjome virvės traukime, smiginio varžybose, orientacinėje užduotyje, o praleimėjome tik ligonio nešime (sudedant geležinę lovą) ir bėgime su kliūtimis , kuopos vadė paskelbė pirmojo būrio pergalę. valio jiems.

Už naubaudas prieš miegą studentai paskaitė savo kūrybos pasakėlių ir eilėraštukų. Ogo kokių poetų ir raštinkų būta!!!

22.00 KUOPA MIEGAS!!!
nesitiki, kad čia dar tik antra diena. regis daug ilgiau. Skauda kojas. griežtumas šiek tiek vargina. Pratybų su ginklais metu pagalvojau,kad truputį noriu namo. bet paskui nubudau ir man faina čia. Tikras savęs išbandymas.
mane žavi karininkų pasišventimas darbui. Paskaitos įdomios, jų akyse žiba ugnelė pasakojant apie savo dėstomą discipliną. Jie tai daro, nes jiems tai patinka, nes jie to nori.

trečiadienis
6.00 KUOPA KELT!!!!
mankštelė.
pusryčiai
Taktika.
vėl -labas, mielas drauge AK-4. Sunkus rūpužiokas. ..
pagaliau buvo suteikta galimybė makiažą pasidaryt. Spalvos tik dvi (ruda ir žalia) ir aišku minutės tik dvi.
Individualūs kario įgūdžiai mūšio lauke. Tai arėm laukus :). bent jau aš su savo kerzais :). Silpna aš , oi silpna, dar kartelį pakartosiu. Šlaiužiojimai, bėgiojimai, dengimai, puolimai, judėjimai nuvargino galutinai.
bet dar tik dienos pradžia.... kaip nors ;). nuotaika nepaisant nuovargio liuksiška.

kitas užsiimimas - Ryšiai. (ryšio reikšmė šiuolaikiniame mūšyje. Darbas su radijo ryšio priemonėmis). na, čia taip pat įdomiai laikas prabėgo. ir svarbiausia rankos be draugelio AK ilsėjosi. Beje, dbr jau įsitikinau kodėl jis pavadintas "irklu".

kitas užsiimimas - Inžinerija. (Karo inžinerijos įvadas). Pasakojimas apie bombiukus, tankiukus ir pan.Čia jau sunkiau man. gal dėl to, kad per daug vaizdžiai viską įsivaizdavau savo galvelėje, ir tada užvaldė baimė tų bumsėjimų ir pyškėjimų visų.

o kaip bus ryt???? juk ryt keliausim į Poligoną, o ten teks pritaikyti viską ką išmokome per šias dienas.. brrr, baugoka.

Pietūs ( hmm, ogi jau įveikiu viską :), ir neatrodo,kad labai čia daug to maistuko :) ).

Pirmoji medicinos pagalba. naujo daug nebuvo, nes toks derinėlis įvairių kursų ir matytų filmų. Bet vis tiek įdomu, vis dar žavintys dėstytojai (savo kalba, tikslumu, geranoriškumu ir užtikrintumu).

Rikiuotės pratybos. KAIRĖN, DEŠINĖN, KAIRIU SUKINIU ŽENGTE MARŠ, VIETOJE ŽENGTE MARŠ, PAGARBĄ KAIRĖN ATIDUOT, RAMIAI, SVEIKI STUDENTAI....
o man šios pratybos patinka. patinka komandos jausmas, ir būrio žmonių vientisumas, patinka būrio vado balsas, metodika, patinka tylūs pakikenimai,kai kažkam susipainioja kojos :).

po vakarienės "darėm muilą". Man teko garbė pora ūkiško muilo gabalėlių peiliuku sutarkuoti į kibirą, ve, kaip nekvepėjo koridorius.
Na, ir savo pusę koridoriaus antras būrys išvalė greičiau nei pirmas :). Valio mums :).

Ginklų valymas. Hmmmm..

vakarėlis besiklausant kūrybos. (eilėraščiai apie kramtomas gumas, būrio vadus, sėdėjimus ant lovos, rankas kišenėse, pamirštas kepures... ). žavu, tikrai žavu ir gražu !!!

ruošimasis į CP. amunicijų ir šalmų išdavimas.

22.00 KUOPA MIEGAS !!!!!
kikenimas nebeima. skauda visą kūną. bijau rytojaus. ryt jau ne iš imitacinių šovinių šaudysim. tikrai bijau. net nežianu kaip atsikelt pavyks ir iš kur jėgų pasisemt.

ketvirtadienis
5.00 KUOPA KELT!!!! Aliarmas!!!! kažkuri iš kambariokių suklykė iš išgąsčio, kaimynė naktį per miegus nuolat kartojo "ATŠAUKTA". vadinas ne vien aš išvargus..

vėl tik 8 min. šį kartą reikia ir šalmus ir amuniciją užsidėt ir skubėt į rikiuotę.

kažkas nušvilpė mano kerzus. kažkas su miegančiom akim ne savo paėmė. liko 2iem dydžiais mažesni. beviltiškai bandau įkišti savo patinusias kojas. nesiseka. rykiuotėje stoviu su kojinėmis.
dar paklausiu kambariokių, ar kuri nesumaišė. ant maniškių kerzų balta gumytė užrišta (kaip gerai,kad taip pasižymiu pireš miegą), visos sako, kad turi savo.
aš nevilty... bet staiga viena prieš akis pamojuoja kerzais su balta gumyte. atsiprašo ir pasiiėmusi savuosius išskuba.

bėgam pusryčiauti, lekiam į ginklinę, šokam į ZYLus ir judam link CP.
visas anas dienas lietaus nebuvo matyti. šnd lyja. spec oras pratyboms. o pratyboms blogo oro nėra (tą jau išmokome). Tyliai pagalvoju, kad dar geriau , jog lyja. Jei jau sunku, lai būna sunku iki dugno.

iki pietų turime taktiktą. ale tikrai -SUNKU PRATYBOSE -LENGVA KARE. AK-4 jau nebesunkus, šliaužti samanomis lengviau nei stadione, o ir šiaip kažkaip įdomu. ir šaudyti nebaisu. Iššovus vieną norisi spausti nuleistuką dar ir dar kartą :).

Pietūs CP, o tada antroji dalis - šaudymas ir sprogdinimo darbai.

šaudymo metu pasireiškė mano žiopliškumas. per ausų kištukus negirdėjau komandos "UGNIS" ir pirmąjį šūvį paleidau anksčiau, nors taikiniai dar nebuvo nusileidę. Matos tik pozicijos skaičiukai. aš vaikas galvojau,kad į juos ir reikia šaudyti, tai ir šoviau :). Pataikiau. "Piktieji" instruktoriai nusišypsojo :). Gaila, taip praradau savo vieną šovinuką ir mano pataikymas šiek tiek sumažėjo.... bet galvojau, kad kreivesnę akį turiu ;). 20 taiklių iš 25.

po pasišaudymo turėjome sprogdinimo darbus. paskaitos metu viskas atrodė baisiau. nepaisant to, kad lijo, pavyko savo užduotį įvykdyti ir atsitraukus nuo sprogdinimo vietos girdėjau BUUUUUMMMMM.

sušalau ir sušlapau. skraidžiojimas į ZYLą galutinai nupuošė kojas mėlynėm, o šliaužiojimas dar kelis nubrozdinimus pridėjo ant alkūnių. bet savijauta puiki. Su daina ir anekdotų pasakojimais pargrįžome į Vilnių.

viena iš dainos eilučių (taikytina melodija "69 Danguj - Gyvenu") <jooo, kai tokia būsena, tai visas popsas priimtinas ir dainuotinas :), GYVENU ŠALMĄ TURIU, KERZUS TURIU, ŠLIAUŽTI GALIU..."

Ginklų valymas... antra diena -jau per daug..

vakarienė Akademijoj. Lyrinis vakaras ir kuopos tvarkymas. šį vakarą mano skyrius užsiimė šiais veiksmais.

23.00 MIEGAS.

ryt paskutinė diena. nors ir sunku, bet gera . puikumėlis ne atostogos. vadai, jau prisimena ir mano pavardę. Miego vėl nesinori.... :).

penktadienis
6.00 KUOPA KELT!!!! PASKUTINIOJI....:(
Fiziškai diena nebesunki.
Seminaras "Profesionalioji kariuomenė Lietuvoje. Dabartis ir perspektyvos" vėl gi aktyvus dalyvavimas ir įdomios mintys.
ir šioks toks "lesimas", tai kariūnų terminas, kai per paskaitas miegelis ima. ne dėl to,kad nuobodu, o dėl to,kad ramu ir šilta, kad miegelio trūksta ir pan...

Paskaitoje dalyvavo ir Lietuvos karo akademijos patarėjas viešojo administravimo daktaras A.V. Kanauka , tarnavęs 1955-1976 JAV aviacioje. smagu, jog pertaukėlės metu turėjau galimybę pakalbėti bei išgirsti atskaymus į rūpimus klausimus .

kelios valandos skirtos RIKIUOTĖS PRATYBOMS. (Ginklą prie dešinio, kairio peties dėk. ginklu gerbk. Sukiniai su ginklu žygiuojant). Ooooooooooo, visai kas kita žiopsoti į kareivukus Katedros aikštėje, per kokį šventinį minėjimą šias komandas bevykdant, ir visai kas kita, pačiai žongliruoti su tuo ne plunksniniu daiktu. Nors šiandien jis panašus į plunksninį :).

po pratybų turėjome varžybas tarp būrių. laimėjom :). vadas džiaugėsi mumis. sakė "boicai" per dvi savaites nelabai išmoksta, o mes tai "pavarėm ". Tikiu :), gi mes STUDENTAI :). ir išties visi labai susikaupę buvo ir nuoširdžiai stengėsi.

Ginklų valymas (na kada užteks čia jį zulinti???)

Projekto apibendrinimas. pažymėjimų įteikimas ir ruošimais vakarinei daliai mieste.
Vėl visi energingi, sunkiai atpažįstami ,spalvotai apsirengę ,keliavome pasilinksminti klube. Gedimino Prospektu ėjom "kaire, kaire, viens du trys". kažkas numetė repliką "kas čia per lopai?" , kažkas išsigando, kad mes gal kokie skinai, bet mums tas pats. Mes dar turime galimybę pabūti kartu, dar neatitolti nuo to,ką išmokome savaitės metu.

šeštadienis
8.00 KUOPA KELT!!! savaitgalio rėžimu galėjome pora valandų ilgiau numigti. Neramus rytas. Kambarių, uniformų pridavimas, fotonuotraukų keitimasis, kontaktų susirašyams, apkabinimai, bučkiai, susimojavimai ir atsiveikinimas.

PROJEKTAS baigėsi....
aš namie. tik (net?) savaitė tokiu ritmu, o jaučiuosi kažkaip. Manęs klausiate ir kas iš to??? kam gi čia tokiuose dalykuose dalyvauti? man ne viskas gerai?
ne, ma viskas gerai, geriau nei bet kada gerai. nors ir atitolus nuo realybės buvau, bet patyliukais šlaiužiojimų metu aš pagalvojau apie tai, kas man svarbu, kas svarbiausia.
aš susipažinau, su daug puikių žmonių.
aš išbandžiau save.
aš pažvelgiau į kariuomenę nebe taip vaikiškai, kaip ankščiau. Kariu gali būti ne kiekvienas. viena yra norėti tapti kariu, o visai kas kita yra galėti (sugebėti) juo tapti. Aš tam nesukurta.
aš supratau,kad visa tai kas vyksta Akademijos teritorijoje ar kitose karinėse instituciose nėra tik žaidimas.
praleidau tik savaitę ten, o užmerkusi akis matau taikiklį. Ką jaučia žmonės grįžę iš misijų??? ką reiškia mūsų tėvams tarnavimas SSRS kariuomenėje? ką reiškia mūsų seneliams partizanų laikai?
kaip gera būti šalia tų, kuriem Lietuva yra Lietuva, kuriems ji yra svarbi ir ji yra TĖVYNĖ.

nemanau,kad pavyko išreikšti visiškai viską ir juolabiau supasakoti viską, bet iš ties DIDELIS AČIŪ organizatoriams LIETUVOS KARO AKADEMIJAI už tokią galimybę, už puikų organizavimą, už suteikas žinias ir patyrimus.

Regis "susisukau"

Fri, 11 Apr 2008 11:07:10 GMT

Naktis nerami buvo ir užmigti sekės nelabai. O jei ir miegojau tai vis nubudinėjau, žadinama įvairiausių minčių ir nekantrumo.
8.01 skambinu direktoriui. Pasakau situaciją ir klausiu ar darbo pradžią galima atidėti dar vienai savaitei. Darbų daug, ir man jau krūvelė taip pat paruošta. Prižadu, kad nuo sekančio pirmadienio būsiu visiškai laisva ir kibsiu į darbus.paskambins savaitės bėgy ir praneš ar dar aš reikalinga jiems.
Tikiu, kad jo akyse tapau nepatikima. Ir tikrai nekaip atrodo tas mano noras nukelti priėmimą į darbą kitai savaitei. tad baigus pokalbį tepasakiau "jei lemta , tai lemta. jei ne tai ne..."
Na, jei būčiau pasirašius darbo sutartį, tai, žinoma, minčių apie jokius projektus nebeliktų, ir tyliai ašarą braukdama sėdėčiau savo darbo vietoj.Bet dabar, aš nedovanočiau sau, jei nebūčiau bandžius. aš net negaliu pagalvoti apie tą jausmą, kurį turėjau vasarą važiuodama į darbuką. Man plyšo širdis visą savaitę galvojant apie žygeivius, kai tuo tarpu aš nuobodžiaudavau laboratorijoje.
Dabar visai kas kita. dar kartą tokios galimybės nebus. nežinia ar aš dar būsiu Lietuvos studentė. o ir amžius daro savo. senstu gi, ne jaunėju. Nežinau ar taip lengvai man pavyks kadanors ateity viską mesti ir įsitraukti į kažką panašaus.
Todėl aš rizikuoju. Nors ne visi pritaria šiam mano sumanymui, nors diplominio nepabaigiau (bet juk dar du mėnesiai!!!), nors galbūt ir vėl liksiu bedarbe, aš pirmadienį lipu į kerzus ir negaliu tuo atsidžiaugti.

tai va. SESIJA šiandien baigta.buvau pas dėstyjoją, kurio egzaminas antradienį. Jis turėjo suvestinę, kurioje parašytas dviejų kolių vidurkis, ir jei mane tas rezultatas tenkina- esu laisva. aišku tenkina - devyni!!!!!
ir paskutinysis egzaminas. džiugu, kad neturėjau kvapo jam mokintis. užduotys buvo mažai susijusios iš skaitomų konspektų. aštuoni. ir gi -valio!!!!!
ką gi, studijų knygelėje liko vienas langelis - bakalaurinio įvertinimui.
turiu 48 valandas. Kiek jėgos leis, tiek sėdėsiu prie brėžinių, kad sekmadienio vakarą galėčiau paduoti darbą vienam iš grupiokų, o jis jau vadovei nugabentų.
Ir, manau, jokio geresnio poilsio ir jokios geresnes savaitės bei atitrūkimo ir pabėgimo nuo VISKO, net negalėjau tikėtis. išnaudosiu visa tai.
Puikaus savaitgalio ir ateinančios savaitės!

Ką daryyyyyyyyyyyyyt??????????????????

Thu, 10 Apr 2008 19:22:49 GMT

O jūs pamatytumėt mane dbr, o jūs būtumėt prieš pusvalanduką buvę mano kambaryje. tada tikriausiai manęs čia nebūtų, nes aš jau būčiau pakeliui į ligoninę, nes skambintumėt 112 ar kokiu ten numeriuku.
gyvenimas toks, kad VISKAS ARBA NIEKO. klykiu, strakalioju ir spirgiu iš džiaugsmo.
ir nežinau kur save padėt .
prieš kažkiek laiko (tiek,kad jau pamiršau) registravausi į atranką "Lietuvos studentai Lietuvai". Projektas startuoja jau pirmadienį. Atsakymo jokio nesulaukiau, tad ramiai (nuliūdusiai) planavausi savą gyvenimėlį. ir štai - šiandien 21:49:26 suskambęs telefonas byloja,kad pirmadienį 7,30 aš turiu būti Karo Akademijoje. Aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
NORIU NORIU IR DAR KARTĄ NORIU!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Bet dabar leidžiuos ant žemės ir galvoju apie kitą savaitę.
Nuo pirmadienio turiu eiti į darbą. antradienį paskutinis egzaminas. Trečiadienį susitikimas su vadove ir baigiamojo atidavimas.
Beviltiška situacija. noriu verkti. bet kariai neverkia. aš bandysiu susisukti. AŠ GALIU.

Ryt egzas. Reikia dar pusę medžiagos išmokt. Kaip galima įkišti ką nors į tokią įsiaudrinusią smegeninę? Rytojau, ateik greičiau. Nuo pat ryto pradėsiu veikti.

Moksliukė

Tue, 08 Apr 2008 16:22:52 GMT

Ilsėtis nebemoku. penktadienį važiavau namo su mintim, kad savaitgaliausiu...bet vos nubudus šeštadienį jau turėjau minčių, ką reikia nuveikti baigiamojo labui... tai aišku ir tūpiu paskutines tris dienas su išvarvėjusiom akim.

Žodžio 'mokslas' darinys su panašiomis priesagomis kaip -uk ir -iuk, skamba nekaip.
Bet regis aš MOKSLIUKĖ. O čia gerai ar blogai nežinau.
Nuo mokyklos laikų moklsliukas man yra tas žmogus, kuris zubrina zubrina ir nieko kito apart mokslus jo gyvenime nėra. Tas žmogus nesilinksmina, nelinkęs bendrauti, neturi savo hobio, gal net nuomonės.
vis gaunu "pagyrimų", kad aš moksliukė. nemielas ausiai tas prilyginimas nors tu ką...
O štai aš diagnozuoju sau mokslaligę. Tiesą pasakius niekada nebuvau kažkokia nepareiginga moksleivė ar studentė. Nepamenu, kad būčiau nesiruošus pamokai ar paskaitoms. Ir su terminais nevėlavau. Taip, paskutinių naktų terminais gyvenau, bet vienaip ar kitaip spėdavau. Aišku apie darbų kokybiškumą nekalbu, nes dažniausiai juos atlikinėdavau iš reikalo ir su mažu meilės kiekiu.
O dabar??? Kas man nutiko dabar? Krapštinėjuos prie visų užduočių. Darau viską taip, kad peržvelgus baigtą darbą lengvai atsidūstu nusišypsau ir be jokių priekaištų sau, galiu imtis kito. Ir, žinoma, daug duoda įdomių užduočių pateikimas, dėstytojų gebėjimas pateikti informaciją ir geranoriškumas gelbstint iškilus neaiškumams.
Kitų pastebėjimai dėl moksliukiškumo:
1.Savaitgalį turėjau susitikimą su buvusiais kaimynais. Gvildenom temą, kodėl gi mes vieniši. Sėdėjom ratuku, tai ir aptarėm juokais+draugiškai, ko kam trūksta, kad vienatvės dienos baigtųsi. Tai kai ties manim kalbos sutojo, pasakymas buvo "Tai,kad tu moksliukė".
2. Šeštadeinį, kai naktinėjau namie prie knygų, brolis burbėjo, kad ko aš grįžtu namo, jei nieko kito neveikiu, tik mokinuos. Sakė, jei jis tiek mokintųsi, kiek aš, tai nežinia kuo taptų.
3. Kambariokė pareiškė, kad pirmą kartą mato žmogų, kuris tiek laiko prie mokslų sėdi.
4. Užsukęs į svečius kaimynas sakė norėų mane prismaugti, nes aš amžinai knygom apsivertus, o jam nesiseka niekaip darbų pradėt.
5.vakar turėjau egzaminą. 10min pasiruošimui, o tada pokalbis su dėstytoju. Atsisėdau šalia, skaitau klausimą ir matau, kad jis į savo lapą rašo 10imt ties mano pavarde. kažkaip sutrinku, jis mane sustabdo ir sako: "ačiū".
6.šiandien kursinio įvertinimo ėjau. tai vėl 10imt. Dėstytojas pareiškė, kad labai gaila, kai su "tokais" studentais reikia išsiskirt. dar sakė, mano kursinis kitąmet bus labai geras pavyzdys. vartė lapus ir galvą kraipė. O aš tikriausiai raudonavau.
gal ir per giežta aš sau, bet noriu pailsėt, o pailsiu tik tada, kai jokie darbai ant pečių neguli. Bakalaurinio gynimas kažkur birželio 6-12, o aš bandysiu iki kito trečiadienio pabaigt savo darbuką. Šiandien gimė pirmasis brėžinys :).
tiek žinių iš gamtiniais metodais dirbančios valyklos. pfu,- tiek žinių iš moksliukės .

Aaaaaaaaaaaa...........

Thu, 03 Apr 2008 21:54:52 GMT

Taip žinau, aš išsiblaškius, taip žinau aš ~~vėpla kerėpla~~, taip, žinau, kad 'neskubėk ir būsi pirmas', taip, žinau, kad rytas protingesnis už vakarą, taip žinau, kad man dabar reikia mauti į lovą ir išsimiegoti, kad ryt įgaučiau prekinę išvaizdą (diena ypatingai svarbi), bet .....sunkiai sulaikau nerimą ir nežinau, kaip "lengvai" pavyks užmigti, kai ką tik pastebėjau, jog kažkur palikau savo USB.
pasigaminau praėjusių dienų planiuką, bandydama atgaminti kada paskutinį kartą jį naudojau. Dasikapsčiau iki pirmadienio 14.30 val, kai Copy 1'e brėžinius spausdinau.
Vaizdukas prieš akis toks :
1. patalpoje kur yra kompai spaudinėju mygtukus "Print"
2. einu susimokėti į kitą kambariuką, USB pasiimu
3. brėžiniuose keletas klaidų
4. grįžtu į tą kambariuką, pataisau ir vėl spaudinėju "Print"
5. palieku USB kompe ir vėl einu žiūrėt kaip atrodo, mat gal reikės grįžti ir pataisyti
6. Šį kartą gerai, perspausdinti nereikia
7. tada sugalvoju, kad reikia dar nusikopijuoti diagramas
8. kopijuoju
9. tada grįžtu į kompų kambariuką ir "krakadilu" gražinu krūvas lapų
10. tada vėl einu mokėti ir perku segtuvą
11.grįžtu susegti darbo (prie kompo iš kurio spausdinau nebegrįžtu)
12. pasiimu kuprinę ir bėgu į Uni
13. daugiau neprisimenu.

Aaaaaaaaaaaaaa, laukiu ryto .
Ne, ne dėl diplominio panikuoju. Jį saugau kaip savo akį, ty. po kopiją dviejuose kompo diskuose, kopija manam pašte, kopija pradingusiam USB ir kopija CD. [Nors ir diplominio būtų gaila....nenorėčiau ,kad jį belenkas skaitytų...]
panikuoju dėl superinės knygos, kurios nebuvau spėjus įsikelti į PC. kuri yra žiauriai reikalinga dirbant ir kurią gavau iš gero žmogaus ir dar kartą to padaryti nebegalėsiu.

Prašau, mielieji, Copi 1'o lankytojai, būkit supratingi ir būkit nunešę mano USB ten dirbančiom mergaitėm. Prašau mielos mergaitės, laukit pasirodančios ~~vėplos kerėplos .~~ Prašau.....
tada aš pasistengsiu daugiau miegoti ir daugiau nebeburbėti eidama "Print" mygtukų spaust.

labanakt.

Areliai

Wed, 02 Apr 2008 17:10:00 GMT

Kaip atsirado mano žodyne žodis arelis ? O gi iš kažkur girdėto anekdoto :

"Grįžta girtas vyras namo. O žmona šaukia:
- Tu tikras gyvulys!!!!! Tu tikras A...., - staiga jos šūkaliojimus nutraukia vyras ir išlemena:
- Aaarelis... "

Taigis, su sąlyga, kad reikėjo nors trumpam į lauką išnešti egzaminui perskaitytą informaciją susigulėti, pėdinau iki Maximikės, Nemenčinės plente.
Norėjosi nors kiek toliau nuo mašinų burzgulio atitolti tai ėjau miškiuku, o ne palei plentą. Deja, vos prieš savaitę "veikusio" praėjimo nebėra. O gal tik susivaideno man iš tolo, kad ten užtverta, bet vistiek apsisukau ir ėjau palei kelią.
Pievoje bėgiojo aštuoni kokių 8-12 metų berniokai nešini išlaužtomis lazdomis ir šaukdami "mes kazachai, mes kazachai!" . Staiga visas tas būrys pradėjo link manęs bėgti. Tai jau galvojau ragas, žūsiu nuo 'kazachų" rankos. Pasisekė...jie tik prabėgo pro šalį.
O dabar apie arelį, dėl kurio ir kilo mintis brūkštelt.
Kasoje prieš mane atsikaitinėjo vyriškis. Nebūčiau dėmesio atkreipus, bet jo bendravimas su pardavėja privertė nedraugišką žvilgsnį numest.
Toks kokių 1,90 m. , 40-50 metų, pasitempęs ir išsilaikęs vyriškinis.Pirko nemažą kiekį alaus ir mokėjo kortele.Dar nepadėjęs parašo iš, mažulytės, strazdaniukėm papuoštos su riesta nosyte, pardavėjos norėjo atsiimti kortelę. O ši paprašė pirmiausia pasirašyti. Nepatiko šitam toks prašymas, tai piktai pareiškė ar tik ji ne pirmą dieną kasoje sėdi ir ar nesupranta, kad su TOKIA kortele, jis ne alų pirkų, o kokioje technikos parduotuvėje dešimtūkstantines sumas leistų.
Pardavėja tepasakė: " O iš kur man žinoti, ar išeitų kas jums už tuos 10 000".
pasirašė, atsiėmė kortelę, ištarė "eik tu...(su daugtaškiu)" ir iškeliavo ....

Tai aš į visą šitą situaciją tegaliu pasakyt Arelis.

Na, o begrįžtant dar pora arelių sutikau. Pasipuošę treningiukais (abibas?), kedukais ir papūstom striukėm, rankose po pustuštį "maximos" maišelį nešini, šaligatviu prieš mane du vyriškiniai (vaizdelis,kad po kokių darbų statybose) žygiuoja. Dar spėjau mintyse pasakyti areliai ir pagalvoti, kad jau būtų visai nedališka, jei jie manęs nepakibintų. Gi aš visokių tokių stiliaus moteris :D. Ir aišku neklydau. Išsišiepę iki ausų abu choru tarė "Laaabas". O aš kaip mandagi pilietė atsakiau "Laba diena".

Pavasaris, areliai parskrido į Marijos Žemę, ta proga atidarau naują Tag'ą - Areliai :)

skruzdėliukai

Tue, 01 Apr 2008 11:23:06 GMT

sakoma, jog pagal tai ką pirmiau pamatei pavasariui atėjus (varlę ar skruzdėlę), tokie ir ateinantys metai bus. Jei skruzdėlę - tai metai bus darbingi , veiklūs ir kruopštumo kupini. Na, o jei varlę, tai visur būsi pirmas, greitas ir vikrus.
Keliaujant iš universiteto ant tako sukinėjos būrelis darbštuolių skruzdėlių....

Frau Dalia...

Fri, 28 Mar 2008 15:22:57 GMT

Apie visus atplaukiančius "paštinius reikalus" Vilniuje, dažniausiai būnu įspėta iš anksto, kad vis užmesčiau akį į vokelių krūvą šalia budėtojų būdelės apačioje. Šventiniai sveikinimai ir šiaip netikėtos staigmenėlės keliauja į tėvų namus. O štai vakar išlipus iš lifto akis užklydo už užrašo "To Frau Dalia...".
Miela....ir gera. Mano belgai manęs nepamiršta, taip pat kaip ir aš jų :).
Prieš porą dienelių plepėjom su Bart'u. Dalinomės prisiminimais, kalbėjome apie bėgančias dieneles savo gimtinėse ir tyliai tyliai paminėjome mūsų kompanijos susitikimą.
Vakarykštis laiškelis nuo Thibault taip pat neleido savam kasdieniškam darbų sūkury paskęsti. Vis priversdavo įlįsti į tašiuką ir dar kartą paskaityti tuos kelis nuoširdžiai parašytus puslapius.
Ir jie vis dar žino apie ką man rašyti, pasakoti, žino ką paklausti ir ko palinkėti. Smaguma !

Šiuo metu dienos kupinos įvairovės, susidedančios iš streso, nuovargio, džiaugsmo, įtampos, atsipalaidavimo, supratimo, rinkimosi, ieškojimo, skubėjimo, svajonių, baimės, optimizmo.... ir žinoma iš visų išvardintųjų ryškiausias lyderis yra optimizmas ;).

Sakot savaitgalis? Tai poilsingo ir saulėto linkiu !

Paskutinė..

Thu, 20 Mar 2008 22:08:12 GMT

Paskutinė šios dienos paskaita nieko neišsiskyrė iš ankščiau dėstomų. Viskas vyko daug maž vienodai kaip ir ankstesnius kartus. Tas pats dėstytojo pasakojimo tempas, tie patys užrašų lapai, tie patys žvilgčiojimai pro langą į vis dygstantį Saulėtekio slėnį, tos pačios pušys ir tas pats nekantravimas laukiant frazės "Na, ir pabaigai..." .
Tačiau šį kartą šios frazės laukimas buvo labiausiai kitoks nei įprasta. Jis buvo toks keistas, kad nesugebėjau atsikratyti minčių ir įsigilinti į temą .
Juk ši paskaita buvo paskutinė. Paskutinių paskutinė.
Ar jautėsi nos dar vienas iš mūsiškių taip pat kaip aš ? ar jie suprato, jog tikimybės, kad mes vėl susitiksime taip pat, ten pat, tie patys...kaip ir nebėra.
oh, ach, ech, ich, uch.. ir panašiai..kiek visko aš atradau tose auditorijose , kiek išmokau, kokius žmones sutikau ir kiek išgyvenau....
bet dar neskubėsiu, dar ne ta tikroji Pabaiga, čia tik įžangėlė į ją. Dar pora mėnesių aš vis užbėgsiu pasikonsultuoti su vadove, dar vis sutiksiu pažįstamus veidus, stabtelsiu kavinukėj arbatos, pasilabinsiu su rūbininke, pasigrožėsiu pušimis....kitaip sakant mėgausiuos tuo kas liko.

Keturi universitetiniai metai tarytum sotūs pietūs.
Pirmasis kursas , tai toks užkandžių šou. Niekada neragautų užkandžių šou. Šiek tiek gardumo, bet didžioji dalis tų naujovių per sūru, per riebu ir sunkiai suvirškinama. Taip be užkandžiaujant antrame kurse sulaukiau sriubos. Ne tokios norėjau, bet visai valgoma. Kiekis toks didokas, o ir druskos čia taip pat nepagailėta. Gi, sakiau, kad aš nemėgstu sūriai. O dar netyčia tenka perkrimsti du nesmulkintus pipiriukus...., bet išgyvenu ir štai štai jau tuoj valgysiu pagrindinį patiekalą - trečiasis kursas. Skanumėlis. viskas labai dera, labai gardžiai valgosi. Ypatingai skaniai susivalgo svečios šalies patiekalas. desertas vėl tas pats - nacionalinis. ketvirtasis kursas . kaip ir pridera desertui- skaniausias, maloniausias ir tiesiog tirpstantis burnoje.O deserto valgyme, juk pats skaniausias yra paskutinis kąsnytis, tas pats mažiausias, su trupučiuku vyšnių uogienės, kuris ir teliko mano lėkštėje....

Paskaitliuokim...

Tue, 18 Mar 2008 18:40:23 GMT

Kiekvieną kartą einant į print'yklą manyje sukasi toks skaitliukas ir burbuliavimas ant mylimos Alma Mater sistemos užeina.
kam gi reikia visą tą kiekį popieriaus kaskart tempti dėstytojams? Kodėl negali jie "kompiuterinių" variantų peržvelgti, arba reikalauti kokybės , o ne kiekybės. Taip, visus darbus perkskaityti, rankose laikant popieriaus lapus, akys mažiau varginamos - nei ištisai spoksant į monitorių, bet.... man vistiek nepatinka , tai ,kad mes bereikalingai spausdiname visus tuos darbus, kurie nežinia kur ir kaip dulkėja su studentais atsisveikinę. Jums reikia įrodymų vyresnybei, kad toks ir toks studentas atliko tokį darbą. Gi XXI amžius ir tai padaryti nėra vienintelė išeitis visų tų segtuvų kaupimas...

Jeigu jau mes, aplinkos apsaugos krypties studentai neesame skatinami, supažindinami, mokomi kaip vengti susidarančių atliekų kiekių mūsų buityje, mūsų kasdienybėje....tai ko tikėtis iš kitų?

Vidutiniškai europietis sunaudoja apie 20 kg popieriaus per mėnesį , ir 1 proc. šio kiekio būtų galima išvengti. Jei prieš spausdinant el.laišką ar dokumentą įvertintume ar tikrai jis mums reikalingas, per metus į aplinką išsiskirtų 7kg CO2 mažiau. LCA (Life Cycle Assessment) duomenys popieriaus gamybai buvo panaudoti apskaičiuojant CO2 emisiją.
na, LT 20 kg, manau, niekaip netinka.

Šiandien nunešiau paskutinį darbuką dėstytojui. Paskutinių paskutiniausią. Sesija, o tada 100 procentinis atsidavimas baigiamajam. Yes :) !
ta proga šiandien šiek tiek paskaitliavau. +/- žemiau pateikti aštunto semestro metu print'ykloje nuspalvinti balti lapai.Visais ankstesniais semestrais šie skaičiai turėtų būti labai panašūs.

Dalykas	A4 formato lapai
Dirvožemio ir ekosistemų apsauga	20
Apskaita ir auditas aplinkosaugoje	50
Specialybės kalbos kultūra	15
Aplinkos informatika	40
Atliekos ir jų tvarkymas	90
įv. pavyzdžiai	100
Bakalaurinio peržiūros	100

Iš VISO	415

Clayderman

Sun, 09 Mar 2008 21:24:08 GMT

nesvarbu, jog tik vakar vėlai vakare pabudo manyje nežmoniškas noras tai pamatyti ir išgrirsti gyvai, nesvarbu, kad teko truputį nukrypti nuo "taupymo rėžimo", nesvarbu, jog nepavyko nieko įkalbinti eiti drauge, nesvarbu, kad sėdėti teko kamputyje ant pristumtos kėdutės, nesvarbu...niekas nesvarbu. aš tiesiog sėdėjau sulaikius kvapą, siūbavau, svajojau, skendau minyse, ištrūkau, kilau ir vėl nusileidau, ašarą nusišluosčiau, šypsojausi, girdėjau vis dažnėjantį širdies plakimą, nuo Titaniko denio žvelgiau į plačiuosius vandenis, vaikščiojau rožių sode, jaučiau kūnu bėgančius šiurpuliukus, plaukiojau jūroje, kaitinausi saulėje.......ir dar daugybę neaprašomų dalykų, turėjau progą jausti Richard'o Clayderman'o koncerte.

gaila gaila...

Mon, 03 Mar 2008 11:02:01 GMT

apie ką aš čia? o gi apie tai, kad neturiu jokio lengvo skaitalo. Beveik visada kuprinėje nešiojuos kokį tai nuobodulio išvaikymo šaltinį, t.y. "knygą".
o šį sykį, kvailai optimistiškai tikėjaus,kad veiklos bus ir taip, palikau savo gelbėtoją namuose.
Internetinėse platybėse naršyti noru nedegu, o kas buvo įdomu ir įprasta perskaityti kasdien, jau perskaityta.
Ir per langelį daboti neįšeina, nes vaizdelis tikrai "nikoks" - raudona -mūrinių plytų siena.

žvilgtelėjus į kalendorių matau tris labai gražius skaičius, ir jie maloniai glosto širdį :), o gi mažulytė šventė šiandien. Liko 100 dienų iki atsisveikinimo su Vėgėtu... :).

kas dar? gal tai, kad nebesiorentuoju laike. šiandien man kokis tai trečiadienis-ketvirtadienis. gerą ritmuką įgijau. puškuoju sau tvarkingai sudarytu grafikėliu ir tiek...

kai jaučiuos gerai..

Wed, 20 Feb 2008 22:00:43 GMT

Išeidama iš namų galvojau, kad mieliau likčiau ir veikčiau kažką "savo labui". bet gi "Dalia ni toks", ir ji stengiasi pabaigti tai ką pradėjo, ir juo labiau tesėti pažadus.
tai tik nuovargis trumpam buvo pasėjęs manyje tas abejones. vos pradėjus veiklą aš vėl žydėjau. gera, kai kažkam gali padėti, gera kai kažkam reikia pagalbos, kai kažkas tiki tuo ką darai ir visą tai vainikuoja apkabinimas ir ištarti žodžiai " Tu mums reikalinga ir tu mums reikalinga čia..."

Vasario 16oji...

Sat, 16 Feb 2008 20:48:32 GMT

Sakydama "labas" pasauliui
Dieną pradėjo šviečianti saulė.
Šaltis raudonai spalvindamas skruostus,
Į miesto šventę pakvietė visus.

Trispalvės iškeltos aukštai,
papuošti ir mašinų stogai.
Suskambo Tautiška giesmė-
į širdį plūdo šilumos versmė.

Sveikinimo žodžiai ištarti,
visi jie LIETUVAI skirti.
"Pirmyn, braliukai"- sakė V. Zatleras,
pirmyn, bet ne atgal, sakau ir aš.

Dainuokime, šypsokimės ir šokime drauge,
kaip šiandien suspaudę minioje! ! !

Grožis išgelbės pasaulį

Fri, 15 Feb 2008 17:59:29 GMT

Nors moterys ir ne žmonės,o aukščiau žmonių( taip sakė vienas mano pažįstamas), dažnai sutinku laaabai patrauklių, simpatiškų ir tiesiog prašančių jomis žavėtis-gėrėtis: merginų ar moterų. kaip ir ponas zalias_bebrasbūna stebiu jas, matau jų ramius ir svajingus žvilgsnius, gerumo kupinas akis.
ne, man viskas gerai, orientacijos nekeičiu, bet dažnokai stebiu. kartais taip užsispoksau, piešiu savo vaizduotėje jų gyvenimą, galvoju ką jos galėtų dirbti, ką studijuoti, kaip gyventi...Gėriuosi jų ramumu ir šypsausi.
Štai prieš porą metų į troleibusą įlipo moteriškė, kuri iškart patraukė maną dėmesį. Ji neatrodė iš tų, kuri važinėja viešuoju transportu. Tokia švelnių veido bruožų, didelių mėlynų akių, gražių vešlių kaštoninių plaukų, vilkinti klasikiniu paltuku,o rankoje nešina 17os vienetų geltonų tulpių puokštę (aga, spėjau suskaičiuoti). Amžius? sunku pasakyti, bet jei reikėtų spėti, taikyčiau į 40imt. Gal tulpės privertė atkreipti dėmesį, o gal iš jos vidaus sklindantis gerumas, malonumas ir paprastumas. Važiavo vos du sustojimus. Bilietėlį pavyko įsigyti tada, kai jau reikėjo išlipti. Spėjo atsižymėti, pakelti šalia sėdėjusiam senoliui nukritusią pirštinę ir išskubėjo pro atvertas troleibuso duris.
Toks trumpas susitikimas, bet karts nuo karto prisimenu aš šią Moterį.

O vyrai, vaikinai? stebiu ir juos. tačiau čia jau kiti "dalykai", nei moteryse žavi, ir dažniausiai sunkiai paaiškinami "dalykai".

užsikabliavau..

Wed, 13 Feb 2008 22:55:48 GMT

va gi, koks įdomumas "piešti" brėžinį, kai gali vaizdą mintyse perkelti į pc. "gaminu" savo kaimelio situacinį planą, ir va rekia, tarkim, mokyklos stadioną brėžti ir jau žinau, kad bus 20 m spindulio , reikia Kaštonų gatvėj namukus išdėstyti, žinau,kad aštuoni vienetai bus...
reikia gatvių pavadinimus sužymėt, galiu niekur nesidairyt, o tiesiog žymėt....
tik va, žiūriu , kad nuotraukoje per daug namų Lakštingalų gatvėje, o kaip kitaip, nes ji daryta prieš dešimt metų.
Kad ir kokios palankios mokymosi sąlygos šiandien, reikia miegelio ruoštis, kad netektų merdėti paskaitose.

Tue, 12 Feb 2008 07:44:15 GMT

Net šiomis ekstremalioms mokymosi ir gyvenimo sąlygoms neleidžiu sau palūžti, o kartu šiek tiek bauginuos, kad aplinka mane gali įveikti.
Atsiradus liūdesiui ieškau aplink bent menkiausio švieso spindulėlio, ir vis randu.
Statau svajonių pilis ir kai nenoriu būti čia, būnu ten.
Tikrai toks keistas keistas jausmas..., kai sunku ir gera kartu....

ne apie blynus

Tue, 05 Feb 2008 18:16:33 GMT

Šiandien mes kitokie, visiškai kitokie nei buvome tada, kai iš įvairių Lietuvos kampelių atvykome studijuoti čia - į sostinę Vilnių. Jaunučiai, ką tik ištrūkę iš tėvų guolio, su savais pasauliais, savomis iliuzijomis ir viltimis.
Viskas įdomu ir nauja, smalsu ir gražu, nepatirta ir net kažkiek baugu.
Dabar mes Vilnių vadiname namais. Viskas aplink sava ir įprasta.
Mes nebeesame vieniši savo miestukų atstovai, mes esame komanda, mes esame draugai, mes turime daug bendrų istorijų, mus sieja panašūs tikslai bei pomėgiai.
Užgavėnės.
nešaukėm šį kartą: "Žiema, žiema, bėk iš kiemo! ". iki paryčių nesivaidenom kažkuriam iš klubų. Neturėjom problemų ir su "piktaisiais" bendrabučio budinčiais.
Kepėm blynus, o paskui juos valgėm. Gurkšnojom vyną, o keldami taures jie sakė: "už mūsų šauniąsias moteris", o jos: "už mūsų ištikimuosius vyrus".
Jie kalbėjo apie knygas ar filmus, jie nekeikė dėstytojų (kad šitieji gi labai blogiečiai), jie neapkalbėjo kitų grupiokų (kad tie gi visai ne žmonės), jie nesijaudino, kad ryt laukia kontrolinis darbas (nes jie žino, kad viskas bus gerai), pasibaigus vyno taurei jie gėrė arbatą ar kavą ir nepuolė į Lukoil‘ą, jie sėdėjo ratuku, tokie artimi, kaip visais universitetiniais metais, ir šypsojosi, nes yra viena bendra šeima.
Jie net nuklydo ten, kažkur į priekį, kai mes jau sėdime nebe penki, o dešimt, galbūt dar daugiau į priekį, kai šalia tų dešimt bėgioja kiti mažuliukai penki.
Ir dar, jie tyliai tyliai pažadėjo vieni kitiems, kad bandys surasti savo įtemptoje ateities dienotvarkėje (tada, kai jau rusens savų namų židiniai, žaliuos atžalos ir suksis darbais apipintas gyvenimo ratas) kokią minutėlę, vėl atbėgti pas Daliuką, išsikepti blynų, pagurkšnoti vynelio, ir trumpam pabūti ta miela, šilta, sava šeima.
Tikriausiai taip (ar panašiai) žadėjome ir ilgai nematytiems giminaičiams, kiemo draugams, besikapstydami smėlio dėžėje, mokyklos draugams-šimtadienio vakarėlyje, žmogiukams - su kuriais lankėme bendrus kursus, tiems, su kuriais mokėmės svečioje šalyje, tiems, kuriuos sutikome kelionėje, tiems su kuriais gydėmės kartu ligoninėje, tiems su kuriais kartu dirbome, tiems su kuriais gyvenome tame pačiame bendrabutyje, tiems su kuriais dalyvavome varžybose ar konkursuose.....
Nežinau kodėl, bet tikiu, vienaip ar kitaip, bet po keletos metų Ritukas, Jurgutė, Agniukas, Tamukas ir Daliukas vėl keps blynus drauge :).

pasivaikščiojimas

Sun, 03 Feb 2008 16:54:31 GMT

ir toliau sekmadienis lieka mylimiausia mano savaitės diena, o kai dar vos nubudus saulė kviečia išlįsti tave į lauką... nieko kita nelieka, kaip dieną skirti pasivaikščiojimams. Šiandien prisijungiau prie vieno iš žygių, kuriuos organizuoja Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija .
Oras nerealus. jau dvelkia pavasariu. laisvė mintims ir naujų idėjų protrūkis...gera taip pailsėti.
(Foto)

"Nekenčiu"...

Fri, 01 Feb 2008 10:53:32 GMT

Nekenčiu, nekenčiu kai elektros saugiklius išmuša kas pusvalandį
Nekenčiu, kai kažkas išblaško mano saldų miegą
Nekenčiu, kai dėstytojai neateina į paskaitas
Nekenčiu, kai apgirtę seniai priekabiauja viešajame transporte
Nekenčiu, kai noriu pabūti viena, o tada negaliu pabūti viena
Nekenčiu, kai noriu veiksmo, bet kiti užsiėmę
Nekenčiu, kai išsimuilavus duše pasibaigia vanduo
Nekenčiu, kai kyla spuogas
Nekenčiu, kai kažkas pataikauja
Nekenčiu, kai einant per pėsčiųjų perėją vairuotojai grūmoja ranka
Nekenčiu, kai reikia lipti į 16ą aukštą
Nekenčiu, kai reikia laukti
Nekenčiu, kai katinai/ės artinasi prie manęs
Nekenčiu, kai burokėlių sriuboje randu lauro lapų
Nekenčiu, kai Glückwein'e per daug gvazdikėlių
Nekenčiu, kai reikia kalbėti angliškai
Nekenčiu, kai lyja lietus, o aš neturiu skėčio
Nekenčiu, kai kažkas mane pažįsta, o aš jį/ją matau pirmą kartą
Nekenčiu, kai sms rašantys ar skambinantys žmonės neprisistato
Nekenčiu, kai pametu auskarą
Nekenčiu, kai pamirštu virtuvėje paliktą puodą ant ugnies
Nekenčiu, kai kažkas numeta šiukšlę gatvėje
Nekenčiu, kai nemoku susikaupti
Nekenčiu.....

p.s. žodis nekenčiu, visai ne nuo žodžio neapykanta ...

135/200

Tue, 29 Jan 2008 20:11:35 GMT

va,atradau visai įdomų testuką . su atmintim nelabai kas, bet aplinkosauginės žinios gal ir nieko, nors nelabai didelės čia išminties ir reikia.

faina faina .. :)

Sun, 27 Jan 2008 19:53:03 GMT

kažko ypatingo neveikiu, bet jaučiuosi ypatingai. kuris laikas kaip koks bekvapis katinas slankiojau iš kampo į kampą, bet dabar į virtuvę norisi mambo žingsneliu judėti, šalia sėdinčiam nepažįstamam troleibuso pakeleiviui akele mirktelt, kokiai padrūškei nei iš šio nei iš to pakštelt į žandą ir pasakyt "faina, faina", paskambint kokiam seniai nematytam žmogeliui ir vietoj "labas" ištart "alaus?":).
Toks jausmas, lyg įsimylėtum... bet ką???? tiesiog gyvenimą.. :)

Gražios ir spalvotos savaitės pradžios, mielieji ;) !