Nelikau "potarnybiniam"  ir lygiai taip pat nepamiršau kaip LJ prisiloginti. Bet gi tas laikas. Tas beprotiškai lekiantis laikas!!!!
Daug manyje visko prisikaupę. Truputį laukiau kol emocijos apsigulės, kad galėčiau pateikti ataskaitėlę, bet  ilgai laukti nevalia.  Nežinau kaip man pavyks pasipasakoti, tačiau pabandysiu apžvelgti man labai patikusias, padėjusias ir taip laiku atbėgusias dieneles LKA.

jau antra diena iš eilės troleibuse randu (aptinku) paliktas (pamirštas) pirštines.  Kai tai nutinka vieną kartą , tai dar kažkaip nieko, bet kai dvi dienas iš eilės, kažkaip susigalvojau...Gal ženklas, kad kokia dvikova artėja? :)
Vakar pustuščiame troleibuse išsirinkau prisėsti būtent ten, kur gulėjo dvi tokios labai gražios pirštinaitės. Odinės ir dekoruotos kailiuku. Kažkaip tokių nelabai kur buvau mačius. Pagalvojau, kad savininkė turėjo gerokai nusiminti,kai jų pasigedo. Tada pagalvojau ką turėčiau daryti ?? Kažkokia mintelė buvo nunešti vairuotojui, kad tas į parką (ar kur ten) grąžintų...bet taip besvarstant privažiavom mano išlipimo vietą, tad pirštinės liko gulėti ten kur gulėjo.
Šiandien įlipu į pilnutėlį troleibusą, kuriame viena laisva vieta, o ant sėdynės dvi pirštinės. Toks vaizdas,kad kažkas "užsiimė" vietą ir nuėjo bilietėlio pirkti. Stoviu šalia, bet kažkokia moteriškė praneša,kad čia laisva. Sukišu pirštines viena į kitą ir pakabinu ant sėdynės atlošo. Šį kartą jos tokios paprastutės, minčių vairuotojui nešti nekyla...

Aš pats toks pamirštukas ir keletą istorijų apie praradimus dėl galvelės kaltės nupasakot galėčiau. Bet nėr ko čia girtis tokiais "žygdarbiais" :)

tai šis sakinys vkr ir šnd buvo mano varomasis variklis "Nors aplink daug žvaigždžių, visada taikyk į Mėnulį". Nelabai žmonės linkę kalbėti apie pralaimėjimus, bet šito nevadinu pralaimėjimu.
Prieš keletą savaičių užsiregistravau atrankai dėl praktikos TU München. Sąlygos tikrai superinės, tik nerimo kėlė tai, kad praktika daugiau orientuota statybos specialybių  studentams. Tačiau gavus padrąsinimą iš Užsienio Reikalų Direkcijos registravausi. 
Vakar ir šiandien vyko susipažinimas su kandidatais. Užsiregistravome 28i, o laimingieji tik du.
Vakar visą dieną buvo skaitomos paskaitos TU München dviejų profesorių ir vienos statybos įmonės vadovo. Tikrai įdomu ir vertinga. Jau vakar galėjau nužvelgti savo "konkurentus". labai įvairaus profilio studentai. Didžioji dalis statybos fakultetas. Keletas žmonių jau treti metai dalyvaujantys šiame projekte. Kai kurie nekalbantys vokiškai. Vieni magistrantai, kiti bakalauro pirmakursiai. Vieni linkę bendrauti ir susipažinti su kitais dalyvaujančiais, kiti atsiskyrę savam kampe... Tai žodžiu labai įvairi publika. Jau į vakarykščių paskaitų pabaigą matėsi kurie tikrai rimti kandidatai į šias praktikos vietas. Dar daugiau optimizmo įgavau pabendravus su dėstytojais. Jų teigimu, pagrindinis kriterijus nėra specializacija. Jiems įdomūs visi techninių krypčių studentai.
Tad šnd nuo pat ryto (jau tik 13a) su nerimu būriavomės šalia kabineto , kuriame vyks pokalbis. Buvo dar daugiau galimybės susipažinti su kitais kandidatais. Labiausiai nerimo kėlė du vaikinukai, kurie studijuoja statybą, ir pagal Erasmusą jau buvo München'e. Abu profesoriai yra jau pažįstami. ir dar vienas (taip pat iš statybos) , kuris treti metai eina į pokalbį dėl šios praktikos. 
Tad,  praverdama kabineto duris išpūčiu susikaupusį orą, sušnapždu "taikyk į Mėnulį!" ir su optimizmu, užsidegimu  bei pasitikėjimu drąsiai pasisveikinu. Sėdime 4iese. Pokalbis vyksta sklandžiai, žengiant nuo vienos  temos prie kitos...žodžių netrūksta,regis,  pasakiau ir padariau viską,ką galėjau. ...
dar valandėlė ir sužinosime, kas važiuoja kas ne.. laukdami aptariam kokių klausimų sulaukėme, ir tai kodėl norime važiuoti. Labiausiai nuliūdina (mano manymu, vieno iš favoritų) pasakymas : 
-Man svarbiausia dalyvauti, kad "papaniai" galėčiau pasakyti -" va laimėjau". O ar noriu važiuoti tai nežinau, nes yra ir taip ką veikti. Bet svarbiausia tas jausmas, kai žinai , kad laimėjai".
Dar veinas pareiškė, kad yra 100% garantuotas, kad iš jų trijulės vienas tikrai važiuos.
Dar ir vienos iš  merginos pamąstymas : "Man tai svarbu dalyvauti, nes jei ištiesų tektų važiuoti, tai tik problema būtų. turiu viską ko reikia, studijas, darbą..tektų derinti tada labai viską.."
taip besišnekučiuojant, sulaukėme kvietimo visiems užeiti į auditoriją.
tad spėjimai pasitvirtino. Važiuoja abu iš statybos fakulteto. kaip suprantu, daug galvoti dėl pirmojo nereikėjo. tai to,kuris treti metai dalyvauja pokalbyje. Pirmais bandymais jam sunkiai sekėsi su kalba, o dbr dėstytojai pamatė puikią pažangą..
Na ir antrasis tas, kuris dalyvavo dėl to,kad laimėti. laimėjo.
Dėl pirmojo nuoširdžiai džiaugiuosi. Dėl antrojo, sveikinu, pasiekė ko norėjo. (galės ir "papania" džiaugtis sūnum:>) .

Dabar ruošiuos susitikimui su diplominio vadove. Tikrai bus ką aptart..., o paskui pasiruošimas rytdienos koliui(labai svarbiam koliui).
 O vidinė būsena? labai ok ir labai teigiama. Šaunios dvi dienos deutschisch'koj aplinkoj. dar vienas pažvelgimas į save. Juk, kai tenka pristatyti save, savo planus ir norus, tai tarsi žvelgimas į sielos veidrodį. o tada galima galvoti, ką reikėtų pakeisti, o gal kažkurias savybes tiesiog sustiprinti
Šį kartą pataikiau į Žvaigždę, o Mėnulis buvo visai šalia.

Žavu,kad tokio lygio universitetas ir jo žmonės bendradarbiauja su mumis. deja, lietuviškų universitetų vardo negalime rasti nei tarp 100 geriausių Europos ( tuo tarpu  TUM garbingoj 11 vietoje), nei tarp 500 geriausiųju Pasaulyje (TUM 52as )

 vakar tokį nemažą nustebimą (šokelį gavau). jau treti metai, kaip labai gerai bendrauju (na aš bent taip manau) su vienu kaimynu. pašnekam ne vien apie mokslus ir barakinius pelėsius. geras ir įdomus žmogus.
Štai vakar atėjo, su tokiu prašymu, jog vieną popierėlį užpildyčiau. skaitau, o ten parašyta:  Andrius V..... 
tada ir klausiu, ar čia tas popierėlis kokiam draugui ar kam? o jis tvirtina, kad tai jo. Nieko nesuprantu, nes jis tai vardu Jonas. 
išsiunčiam su kabarioke, kad tas atneštų pasą. Atneša. na tikrai, ir ten Andrius. trys metai jis mano akyse Jonas, visuose kontaktuose ir visuose pasakojimuose JONAS, o dbr sužinau, kad jis Andrius.
dar jis prašo,kad nevadintume šiuo vardu , nes jis labai jam nepatinka, todėl ir prisistato Jonu. 
įdomi tokia situacija. Nežinia ką čia  ir galvoti. aišku,jei būtų prisistatęs Andrium ir sakęs, kad geriau Jonu vadint, tai taip ir būtų..o dbr kažkaip ..bet vienaip ar kitaip, jis vistiek liks Jonu man, nes visiškai tas Andrius netinka.
dar Jonas-Andrius žada savo vardą ne tik žodiškai pakeist, bet ir raštiškai. tai vadinas tikrai jis nemėgsta Andriaus. 
O aš niekad ir nepagalvoju apie savo vardo nemėgimą. net minties nekyla apie tai,kad gali nepatikti, juk tai pirmoji dovana, kurią gauna vos gimęs žmogutis.
Nėra čia problemos niekur, kaip buvo taip ir liks ji tuo kuo yra,nesvarbu  Jonas, Petras ar Andrius jis..Tik tokie dalykai šiek tiek iš koto išverčia.

kaip jau niekam nebenuostabu, paskutinę minutę nutariau prisijungti prie grupės draugų ir keliauti Zarasų link, ant Čičirio ežero kranto pailsėti. Puikus savaitgaliukas. pailsėjau, pasimaudėm pirčiukėj, vantų tvirtumą išbandėm ir labai labai linksmai laiką praleidom.

orai ir gi patys tinkamiausi. čia (keletas paveiksliukų iš prabėgusio savaitgalio)

penktadienio rytą dar su pižama prisėdau prie kompo . Nors planavau ramų savaitgaliuką kaimuke viskas baigėsi skubiu daiktų metimusi į kuprinę, tranzavimu ir susitikimu su mano mergytėmis bei dar keliais žmogeliukais. Iš Vilniaus pajudėjome Anykščių link. Jų aplinkėse praleidome, manyčiau, tikrai šaunų laikelį. 
Džiaugiuosi,kad buvau įtikinta prisijungti,nes orelis čiki buvo , o ir šiaip gera kompanija, linksmi žmoniai, lietuviškas alus, palapinės, plaustas, kikenimai, beždžionių tiltas, dešrelės, kepta duona, uodai, bimbalai, maudynės upėje, važiavimas mašinomis, Zitos ir Zitinai :):):):):), bendradarbis ir bedarbis, Elitas, Bučiokas, mafija, vestuvininkai, praplaukiantys baidarininkai, Šventoji, Šešupė :)))), 
penas širdžiai, noriu dar :)

net nepastebejau kaip praleke sitie 5i menesiai. Puikus, nusotabus, zavingi, prasmingi, mokslingi, karsti, nauji, ispudingi, nuotykingi, pazintiniai, atradiminiai menesiai. 
tai gi , islaikyti visi egzaminai (tuo dar pati nelabai tikiu ) , atlikta praktika, projektai ir laboratoriniai darbai. viskas super! paskutines dieneles cia ir jau viskas...sedu i autobusa ir keliauju namolio.

o dbr trumpai apie prabegusias dienas:

treciadienis paskutinis egzaminas, o po jo ruosimasis ketvirtadienio vakarui, staigmena mielam zmoguciui, gimtadienio proga ;). Dar trumpas islindimas i kiema, kur vyksta grupioku atisisveikinimo vakarelis. Nerealus jausmas, kai gali jaustis ju buryje "savas". ir toks abydniakas, kad reikejo laiko, jog tai pasiekti, o kai jau pasiekta, turiu pasitraukti. Nuostabus zmones jie visi  ir nespejau susipazinti artimiau...
ketvirtadienis menkas galvaskausmis del miego trukumo ir ankstyva isvyka i Viena. puikus oras blaskymuisi po miesta, o ir turistu ne 5 Milijonai. uzsipirkau bilieteli. teko biskuti galva pasukti, kur issilaipinti (Vilnius ar Kaunas) . jei Kaune, tai arciau Jonavos ir butu greiciau i  kaimuka parsigebent, bet Vilnius yra Vilnius, pasiilgau jo beproto, tad lipu ten. Liepos 21 , 11val ...
na, o po keliones is Vienos abu susitikimome ir per visokius apmelavimus pavyko man paruosti viska vakarui ir staigmenele gavos vykus  :)
penktadienis jau 04a ryto issiruoseme i planuota isvyka su "ugniagesiu vaikais" . kompanija linksma (18zmoniuku) su dviem autobusiukais juda Salzburgo link. su visokiais sustojimais, papusryciavimais pasiekiame Tamsweg. ten trumpas apmokymas, drabuziu pasirinkimas ir pasiruosimas Rafting'ui. Prisipazinsiu , kai pamaciau upe, jos srove , visokius sukurius, tai kojos kaip reikiant uzdrebejo. bet kai sedejome valtyje, tai issisiepus iki ausu buvau. super laikelis! nors plaukeme tik 17km, bet negalejau atsigereti gamtos groziu, kalnu didybe, kalnu saltiniais, miskais, zvereliais...dangumi.... super!
iveikeme trasa be jokiu apvirtimu ir praradimu. aisku musu "vado" deka. jei butume plauke vieni, tai kazin ar cia tokia issisiepus sedeciau :).
trumpas papertraukavimas ir isvyka i  "Murauerbier"  su alaus degustacija . ir gi labai fainai :).
Grizimas i Tamsweg, apsistojimas hotelyje, miestelio apziura, vakariene, naktinis klubas.
sestadinis pusryciai ir vykimas i kita taska- Puch bei Villach. ten vel supazindinimas su taisyklemis, o cia paintball .vel koju drebulys,nes tie pasakojimai apie melynes ir siaip kazkaip man ta aikste baugi pasirode. bet kai pradejome zaisti,tai sakes,kaip patiko. adrenalinas, azartas viskas viename :)
dar viena isvykele prie Wörthersee.   smagiau nei smagu.