Sakydama "labas" pasauliui
Dieną pradėjo šviečianti saulė.
Šaltis raudonai spalvindamas skruostus,
Į miesto šventę pakvietė visus.

Trispalvės iškeltos aukštai,
papuošti ir mašinų stogai.
Suskambo Tautiška giesmė-
į širdį plūdo šilumos versmė.

Sveikinimo žodžiai ištarti,
visi jie LIETUVAI skirti.
"Pirmyn, braliukai"- sakė V. Zatleras,
pirmyn, bet ne atgal, sakau ir aš.

Dainuokime, šypsokimės ir šokime drauge,
kaip šiandien suspaudę minioje! ! !





 

Tuo ir ypatingas kalėdinis laikotarpis, kad mūmyse ir aplink mus tvyro ta šventiškai švelni, kupina švelnumo ir dėmesingumo aura. O kodėl negali taip būti visada? kodėl negirdime šių gražių žodžių daug dažniau? Bet tada gal neliktų to ypatingumo šventėms ir viskas taptų per daug kasdieniška.
Laukiau Kalėdų, ir tas laukimas neperdegė. Laikas su artimais žmonėmis, poilsis, vakarai su knyga, mieli siurprizai, laisvė mintims, pasibuvimas su savim - viskas,ko taip trūko.

Prisipažinsiu, kad ir kažkoks virpuliukas apėmęs buvo, kad akyse bandė pasirodyti ašaros, bet staiga spėjau prisiminti,kad aš neverkiantis, tai net ir nespėjau suprasti kokio pobūdžio ašaros turėjo būti (ilgesio, džiaugsmo, nostalgijos, susijaudinimo...) .

Nuostabi diena, begalybė žinučių skambučių ir šiltų žodžių. neorganizavau jokių Party, nedalinau kvietimų į šventę, tiesiog norėjau šią dieną praleisti sau. ty be univero, su sočiu miegu, pasivaikščiojimu mieste, torto gaminimu, telebimbadienio dainų klausymu ir puikia nuotaika.
hmm, sveikinimų sulaukiau tikrai daug, labai mielų, gražių ir šiltų. O , kad nors dalis išsiplidytų !!! Pats laimingiausias Pasaulio žmogus būčiau :).
Diena pagal planą, o vakaras neįtikėtinas, ir kaip kažkas sakė, jog šventės ateina pačios,jei jų neorganizuoji, atėjo ir pas mane, mano patys artimiausi, su šypsenom pasipuošę, su šiltomis rankomis ir meile.skrajojau ir dbr tebeskrajoju (o čia viena iš DOVANŲ) :)))))

DIENA SU MAMA



Rytas beldžiasi į langą. Tyliai aušta. Greit diena
Vers dar vieną kalendoriuj lapą. O jame
Raidėmis grakščiom rašyta, kad data nepaprasta,
Kad visų vaikų mamyčių šventė – Motinos diena.
Juk ne veltui žemė puošias, skleidžias medžių pumpurai,
Žiedus spalvina vėjelis, dažosi laukai žaliai.


Kelkis, vaike, ir skubėki rinkti saulės spindulių,
Juokis, džiaukis ir dainuoki mamai dainą vyturių.
Dėki džiugesį kraitelėn, verk dainas ant spindulių,
Dovanok mamytei šventę.
Ačiū mama, kad turiu
Aš Tave tokią nuostabią, gerą, mylinčią, pastabią.
Tu kiekvieną mielą rytą, ne tik šiandien, visada
Žadina mane lovytėj – kelkis vaike jau diena.


Būna juk rytų visokių, kartais noris džiaugtis, šokti.
Kartais noris paburbėti, pasėdėti, patylėti.
Būna, kad visi darbeliai sekasi gerai vaikeliui.
Būna, kad ragai išdyksta, ir kaip pyksta, oi kaip pyksta.
Ir tada visiems jau kliūna, viskas krenta, viskas griūna.



Bet mamytė mylima, glaudžia ir švelnia ranka
Man nulaužo ragelius, meiliai ištaria žodžius:
– Rytas – vaikiščias išdykęs, kurio nedera klausyti.
Juk diena tik prasidėjo, neklausyk to niekadėjo.
Jeigu kelsies su daina, atsiras ir šypsena.



Kiek vėliau, jau įdienojus viskas į vietas sustoja.
Aš mokyklon išeinu, stropiai mokaus ir draugų
Man būry labai smagu. Mamą aš net pamirštu.



O sugrįžęs nustembu, kaip galėjo tiek darbų
Ji per dieną padaryti. Taip, darbšti mano mamytė.
Spėjo sutvarkyt namus, pietus pagamint skanius.
Ir pyragas užmaišytas, parduotuvės aplankytos,
Telefonu pakalbėta, sutiktas iš darbo tėtis.
Oi šauni mano mama. Oi ilga mamos diena.

Kai tik moku, kai galiu, dirbame abi kartu.
Bet labiausiai aš džiaugiuosi, ne kaip dirbam išsijuosę,
O tada, kai vakare ateini Tu pas mane. Ir paklausi

Kaip, dukrele, sekėsi Tau per dienelę.
Tu tada tik mano būni, niekas kitas Tau nerūpi.
Paguodi, jei nepavyko, išklausai, jei kas nutiko.
Apsakyti negaliu, kaip tuos vakarus myliu.



Tyliai beldžias sutema. Baigias ir mamos diena.
Reik ir jai sapnus sapnuoti, tegul būna jie spalvoti.
Viską, ką piešiau, mamyte, drugelius, gėles, saulytę
Pamatyk savam sapne. Susitiksime ryte.



Indrė Kaunaitė
Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos muzikos mokytoja





Patiko man sis eilerastukas kazkuo:). Sveikinu ir savo mamyte su Jos diena! kaip gaila,kad esu toli ir negaliu stipriai stipriai apkabinti ir pasakyti,kaip labai MYLIU....



o ta proga surengiau varliuku fotosesija. sios varlytes laukia keliones i LT :)


Varliuku seimynele...

Varlyte is Graso..

Varlytes is Liublianos...

sketis

made in China :/

 

tai pirmosios Velykos toli nuo namu, ne su sava seima. rytas sauletas, mintimis apie saviskius. keli lietuviski sveikinimai sms'u , keli austriski sveikinimai, sokoladinis kiskutis ant stalo ir atvirukas is LT.
idomu susipazinti su kitos salies tradicijomis. cia svenciamos Velyku isvakares. Viena miestelio dalis, degina lauzus, prie ju klausosi muzikos, vartoja alkoholinius gerimus, eina i vakarines-naktines misias. dar kita, taip pat degina lauzus, ir kiek kukliau ,be dideliu "alkoholysciu" leidzia vakara. mes pabuvojome ivairiose vieteles, pastebejome maldininku eisena su zvagutemis rankose ir malda. nuejome ir prie lauzo.o grize spalvinome kiausinius :). tai ir atnese velykine nuotaika i sirdis. cia keista, kazkaip zmones linke,jau nuspalvintus kiausinius pirkti.
ne,mes patys!!!!!
cia nelabai ryskiai matosi, Velyku pamaldu eisena.

lauzas

kiausiniu spalvinimo ceremonija :)
 

Velyku stalas


 

dovan gautas kisutis ;)
 

štai, dar vieni meteliai prabėgo..ir tikriausiai daugelis iš mūsų stabtelim, daugelis pamąstom,kokie jie?kas nutiko naujo? kas gero? kas nepamirštamo? kas nepakartojamo? kas lemtingo? kas klaidingo? kas blogo? kas liūdno? kas skaudamo? ir dar daug daug visko...
stabteliu ir aš.mintismis verčiu dienų, savaičių, mėnesių, metų laikų puslapius.šypsausi, susiraukiu, liūdžiu, juokiuosi, pergyvenu , myliu, džiaugiuosi....ir tikriausiai tyliai tyliai ištariu - nesigailiu.
Metai buvo kupini visko. prasidėjo labai ramiai ir įdomiai.
.žiema.
šalti žiemos vakarai buvo kupini užimtumo. mokslai, darbas ir kelios labai ilgam įstrigusios pažintys. puikūs pasilinksminimai ir atrasti nauji draugai,kurie ne kelioms valandoms ir ne kelioms dienoms liko mano gyvenime. taip prabėgo žiema.
.pavasaris.
širdyje vis dar nebuvo pavasario, nors už langų skleidėsi gėlių žiedai,poravosi paukščiai ir kažkur toli toli dūzgė bitė.
vis dar dirbau, sėkmingai keliavau savo pagrindinio tikslo link. baigiau 2ą kursą. dar keletas žmoniukų privertė atrasti naująjį "aš", dar teko pajusti kažką naujo , nepatirto ir netikėto.
.vasara.
už lango karša saulė ir nuotykinga vasara. oho kokia nuotykinga. kažko net nesitiki, kažkas net per trumpai vyko,kad dbr tikėtum...
kaip visada vasaros sezoną atidariau Joninių šventėje, paskui kelionės-klajonės po Lietuvą (Palanga, baidarių žygis, Plungė, Skuodas, Upninkai, Jonava, Kaunas, Vilnius).
skraidžiau, šypsojaus, gyvenau ir tikrai labai patiko. vasarą teko taip pat keletą naujų žmonių atrasti.kurie šiek tiek pažadino tą gilią žiemą širdyje, kažkas naujam šokiui pakvietė..
.ruduo.
nauji mokslo metai. jau didesnį susidomėjimą kelenčios studijos ir net šypseną teikiantis apsilankymas universitete. nuostabus ir daug minčių, atgarsių sukėlęs gimtadienis. linksmi ir pasiutę savaitgaliai.
.paskutinis mėnuo.
sunkus. daugiausiai skausmas, net ašarų suteikęs. teko sukaupti visas jėgas, žengti, ir galbūt kovoti. sulaukiau keleto lemtingų iššūkių, porą kartų teko pralaimėti net sau. lemtinga pažintis, kuri sukrėtė, apvertė aukštyn kojom viską, kuo tikėjau ar net turėjau...vėl teko baisiai ir šlykščiai realybiai pažvelgti į akis. ir iš labai arti arti pažvelgti.
duok dieve, kad šios magiškos paskutinės metų valandos nusineštų visus rūpesčius, kad kiekvienas rastume savo vietą po saule, kad mylėtume, tikėtume, turėtume svajones, siekius ir amžiną laimę širdyje.

tad šį sykį sau palinkėsiu, sutikti su šypsena Naujus 2007us. Palinkėsiu nebesutikti blogų žmonių savo kely.Turėti vien tikrus ir neišskiriamus draugus. Santarvės, ramybės, susiklausymo, pasitikėjimo, artumo ir vienybės šeimoje. Sveikatos ir stiprybės keliaujant po nenuspėjamą pasaulį. Sėkmingų studijų. ir kuo dažniau tirpstančio ir nespėjančio užšąlti ledo širdyje.ir visada visada tunelio gale matyti ŠVIESĄ.



su meile Dalia

Laimingi vaikai, kurie žino, jog egzistuoja storas linksmas senelis raudonu kostiumu, važnyčiojantis skraidančias roges. Mes turime jiems pavydėti. Polinkis tikėti fantastiniais dalykais gali būti kritikuojamas kaip patiklumas ar net logikos trūkumas, bet tiesa yra dovana, pasaulis kuriame egzistuoja Sniego žmogus arba Lochneso pabaisa ir yra pranašesnis už tą, kuriame burtų nėra ir negali būti.

Tad visiems linkiu gražių, šiltų, artimų ir kupinų paitikėjimo, ramybės, meilės, džiaugsmo , natūralių šypsenų, tikrų draugų apkabinimų Šv. Kalėdų ..