Paskutinė šios dienos  paskaita nieko neišsiskyrė iš ankščiau dėstomų. Viskas vyko daug maž vienodai kaip ir ankstesnius kartus. Tas pats dėstytojo pasakojimo tempas, tie patys užrašų lapai, tie patys žvilgčiojimai pro langą į vis dygstantį Saulėtekio slėnį, tos pačios pušys ir tas pats nekantravimas laukiant frazės "Na, ir pabaigai..." .
Tačiau šį kartą šios frazės laukimas buvo labiausiai kitoks nei įprasta. Jis buvo toks keistas, kad nesugebėjau atsikratyti minčių ir įsigilinti į temą . 
Juk ši paskaita buvo paskutinė. Paskutinių paskutinė.
Ar jautėsi nos dar vienas iš mūsiškių taip pat kaip aš ? ar jie suprato, jog tikimybės, kad mes vėl susitiksime taip pat, ten pat, tie patys...kaip ir nebėra.
oh, ach, ech, ich, uch.. ir panašiai..kiek visko  aš atradau tose auditorijose , kiek išmokau, kokius žmones sutikau ir kiek  išgyvenau....
bet dar neskubėsiu, dar ne ta tikroji Pabaiga, čia tik įžangėlė į ją.  Dar pora mėnesių aš vis užbėgsiu pasikonsultuoti su vadove, dar vis sutiksiu pažįstamus veidus,  stabtelsiu kavinukėj arbatos, pasilabinsiu su rūbininke, pasigrožėsiu pušimis....kitaip sakant mėgausiuos tuo kas liko.

Keturi universitetiniai metai tarytum sotūs pietūs. 
Pirmasis kursas , tai toks užkandžių šou. Niekada neragautų užkandžių šou. Šiek tiek gardumo, bet didžioji dalis tų naujovių per sūru, per riebu ir sunkiai suvirškinama. Taip be užkandžiaujant antrame kurse sulaukiau sriubos. Ne tokios norėjau, bet visai valgoma. Kiekis toks didokas, o ir druskos čia taip pat nepagailėta. Gi, sakiau, kad aš nemėgstu sūriai. O dar netyčia tenka perkrimsti du nesmulkintus  pipiriukus...., bet išgyvenu ir štai štai jau tuoj valgysiu pagrindinį patiekalą - trečiasis kursas. Skanumėlis. viskas labai dera, labai gardžiai valgosi. Ypatingai skaniai susivalgo svečios šalies patiekalas. desertas vėl tas pats - nacionalinis. ketvirtasis kursas . kaip ir pridera desertui- skaniausias, maloniausias ir tiesiog tirpstantis burnoje.O deserto valgyme, juk pats skaniausias yra paskutinis kąsnytis, tas pats mažiausias, su trupučiuku vyšnių uogienės, kuris ir teliko mano lėkštėje....